„Neįgaliojo vežimėliui laisvų vietų nėra“ – tokią pastabą galima pamatyti bandant įsigyti traukinio bilietą maršrutu Mažeikiai–Šiauliai. Pasak „LTG Link“ atstovės Kotrynos Dzikaraitės, Mažeikiuose stojantys bei maršrutu Panevėžys–Šiauliai–Mažeikiai kursuojantys traukiniai nėra pritaikyti žmonėms, turintiems ribotą judumą. Nors galimybę keliauti be diskriminacijos turėtų visi, bet ši situacija įrodo, jog žmonėms su judėjimo negalia vis dar tenka susidurti su įvairiomis kliūtimis.
Prieš keliones namų darbai
Negalia – ne kliūtis keliauti, tačiau, kaip teigė Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė, žmonėms turintiems judėjimo negalią, prieš keliones būtina paruošti namų darbus. „Ieškodamas viešbučio, kavinės ar objekto, kurį norėtum aplankyti, neįgalusis turi aiškiai žinoti, kas ir kaip jo poreikiams yra pritaikyta: ar yra slenksčiai, koks jų aukštis, kokie durų išmatavimai, ar yra nuolydžiai ir kitos svarbios detalės“, – sakė G. Žemaitaitytė.
Spontaniška kelionė – daugiau streso
Mažeikiškės Linos patirtis įrodo, jog negalia nėra kliūtis pažinti pasaulį – jos sūnus Marius turi judėjimo negalią, tačiau, kaip sakė pašnekovė, jie su šeima yra apkeliavę beveik visą Lietuvą bei trylika užsienio valstybių. Lina taip pat teigė, jog norint užtikrinti sklandžią kelionę planas reikalingas – ypač jei kelionė ilgesnė. Žinoma, neįgalieji gali rinktis ir spontaniškas išvykas, bet, pasak G. Žemaitaitytės, tai gali sukelti daugiau iššūkių ir papildomo streso: „Kuo geriau suplanuosime ir pasirengsime kelionei, tuo mažiau streso patirsime“, – Budas.lt teigė (LŽNS) projektų koordinatorė.
Informacijos ieško patys
G. Žemaitaitytė – neįgaliojo vežimėlyje sėdinti moteris, todėl judėjimo sutrikimus turinčių žmonių problemas žino labai gerai. Pasak pašnekovės, didelis barjeras, apsunkinantis neįgaliųjų keliones – informacijos stygius: „Trūksta informacijos apie objektų, viešbučių, muziejų pritaikymą neįgaliesiems, dažnai paslaugų teikėjai negeba paaiškinti apie paslaugų prieinamumą, teikiama klaidinga informacija“, – kelionių planavimo problemomis dalijosi LŽNS projektų koordinatorė. Kaip pastebėjo pašnekovė, dažniausiai tenka informacijos ieškoti patiems – skambinti, prašyti nuotraukų, kurios, pasak G. Žemaitaitytės, ypatingai padeda neįgaliajam objektyviai įvertinti ar aplinka pritaikyta jo individualiems poreikiams.
Paklausa didesnė už pasiūlą
Pasiteiravus apie padėtį vietiniame Lietuvos turizme, G. Žemaitaitytė teigė, jog šioje srityje vis dar jaučiamas skirtumas tarp turizmo paslaugų paklausos ir pasiūlos specialiųjų poreikių turintiems žmonėms: „Ženkliai didesnis skaičius neįgaliųjų keliautų po Lietuvą, jei jiems būtų pritaikyta daugiau nakvynės, maitinimo vietų, lankytinų bei kitų objektų“. Kalbėdama apie turizmo problemas Lietuvoje LŽNS projektų koordinatorė išskyrė kaimo turizmą – tai sritis, kuri beveik visai nepritaikyta žmonėms su judėjimo negalia.
G. Žemaitaitytė paklausta ar Lietuvos pajūris pritaikytas neįgaliesiems sakė: „Monciškės – tai viena vieta, kuri tikrai yra pilnai pritaikyta judėjimo negalią turintiems žmonėms – joje viskas patogu ir apgalvota: neįgalieji gali savarankiškai nuvažiuoti į kopas, ir prie jūros, ir į jūrą“.
Pokyčiai – vėžlio žingsniu
Pašnekovės Linos sūnui jau 20 metų, todėl moteris kalbėdama apie per dvidešimtmetį Lietuvoje įvykusius viešųjų erdvių, objektų pokyčius, teigė, jog jų pritaikymas neįgaliesiems tikrai pagerėjo. „Suprantama, kad iš karto viskas pasikeisti negali, bet tikrai jau daug padaryta ir dar daroma – tas labai džiugina“, – Budas.lt sakė Lina.
Nors teigiamos tendencija pastebima, tačiau, anot G. Žemaitaitytės, norėtųsi spartesnių pokyčių: „Žinoma, einame į priekį, tik kai kuriais atvejais – vėžlio žingsneliu“. LŽNS projektų koordinatorė atkreipė dėmesį, jog net naujai įrengiamose erdvėse pritaikymas kartais nėra tinkamas, pavyzdžiui, prie lankytinų objektų esančios informacijos lentos pastatomos per aukštai, įrengti keltuvai neveikia – tai tik kelios problemos, su kuriomis vis dar tenka susidurti.
Kelionės į užsienį
Pašnekovė Lina, kuri su šeima aplankiusi net trylika užsienio valstybių, pastebėjo, jog Vakarų Europoje miestų infrastruktūra ir pramogų vietos labiau pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia: „Olandijoje, Belgijoje matėme labai daug žmonių su vežimėliais, kurie į kavines, parduotuves ir kitas vietas vyksta be trukdžių“. Pašnekovė išskyrė Disneilendą, pasak jos, ten sudarytos puikios sąlygos tiek neįgaliems vaikams, tiek suaugusiems, ir viskas apgalvota iki smulkmenų: nuo atskirų eilių neįgaliesiems iki valtelių, kuriose yra įrengtos vietos specialiai žmonėms su negalia.
Iššūkiai keliaujant automobiliu
Išsirinkus kelionės kryptį, vienas svarbiausių klausimų – pasirinkti transporto rūšį – pasak kalbintų pašnekovių, viena patogiausių – asmeninis automobilis. Kaip pastebėjo LŽNS projektų koordinatorė, nors vykti automobiliu patogu, tačiau Lietuvoje itin didelė problema – parkavimo vietos: „Pasitaiko atvejų, kai neįgaliųjų vietos yra, tačiau jos ne iki galo pritaikytos, pavyzdžiui, tarp parkavimo vietos ir šaligatvio įrengtas bortelis, kuris tampa kliūtimi savarankiškai užvažiuoti ant šaligatvio“.
Žmonės, turintys judėjimo negalią ir vairuojantys automobilį gali susidurti su dar vienu iššūkiu – savarankiškai įsipilti degalų. Pasak Mažeikių cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkės Zofijos Valatkienės, degalinių infrastruktūra vis dar ne visur pritaikyta – mokėjimo terminalai yra įrengti per aukštai, ir neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiam žmogui tenka prašyti aplinkinių pagalbos.
Keltai ir lėktuvai – pritaikyti puikiai
„Keliauti lėktuvu – vienas malonumas“, – sakė, ne kartą keliones lėktuvu pasirinkusi, G. Žemaitaitytė. Pasak pašnekovės, vykstant į tolimesnę valstybę – skrydis lėktuvu yra puikus pasirinkimas, nes tai ne tik vienas patogiausių, o, dažnu atveju, ir vienas pigiausių keliavimo būdų, žmogui turinčiam ribotą judumą.
Kaip vieną iš geriausiai pritaikytų transporto rūšių pašnekovės įvardijo ir keltus: „Keltu keltis teko iš Ventspilio į Švediją – labai patogu, nes praktiškai viskas apgalvota ir pritaikyta žmogui sėdinčiam vežimėlyje“, – teigė Lina.
Iššūkiai viešajame transporte
Keliaujant tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse kartais tenka vykti viešuoju transportu. Kalbintos pašnekovės dalijosi patirtimi apie naudojimąsi Lietuvos: Vilniaus ir Kauno, viešuoju transportu: „Kaune labai dažnai naudojamės viešuoju transportu – patogu, nes autobusuose ir troleibusuose yra pritaikytos vietos neįgaliesiems“, – sakė pašnekovė Lina.
Pašnekovė akcentavo, jog viešajame transporte taip pat tenka susidurti su barjerais: „Nors autobusai ir troleibusai yra pritaikyti, bet kartais vairuotojai neprivažiuoja arti sustojimo bortelių – lieka tarpas, todėl įkelti vežimėlį sudėtingiau“. Vilniuje gyvenanti G. Žemaitaitytėtaip pat paantrino, jog važiuoti autobusais ir troleibusais patogu, tačiau dažniausiai problemos kyla įvažiuojant į šias transporto priemones.
Trečdalis traukinių yra pritaikyti
Mažeikiuose gyvenantys judėjimo negalią turintys žmonės keliauti traukiniu negali: „Iki tol, kol bus atnaujintas traukinių parkas, Mažeikiuose stojantys bei maršrutu Panevėžys–Šiauliai–Mažeikiai kursuojantys traukiniai nėra pritaikyti žmonėms, turintiems ribotą judumą“, – Budas.lt sakė „LTG Link“ atstovė K. Dzikaraitė. Šiuo metu bendrovės traukinių parke trečdalis traukinių yra pritaikyti riboto judumo asmenims, jais galima vykti maršrutais: Vilnius–Klaipėda, Šiauliai–Vilnius, Vilnius–Kaunas, Vilnius–Mockava.
Pasak K. Dzikaraitės, siekiant atnaujinti traukinių parką taip, kad traukiniais patogiai keliauti galėtų visi žmonės, birželio 21 dieną buvo pasirašyta naujų elektrinių traukinių įsigijimo sutartis. Planuojama, kad bendrovės klientai keliauti pirmaisiais naujais traukiniais pradės 2026 m. viduryje.
Būtina neįgaliajam – naudinga visiems
Judėjimo negalią turintys žmonės dažniausiai susiduria su netiesiogine diskriminacija dėl jiems nepritaikytos fizinės aplinkos. Svarbu akcentuoti, kad neįgaliesiems labai reikalingas aplinkos pritaikymas, būtų naudingas ir platesnei visuomenei: pagyvenusiems žmonėms, šeimoms, turinčioms mažus vaikus. LŽNS projektų koordinatorė išskyrė vieną didžiausių iššūkių kelionėse – viešose erdvėse ar objektuose tualetai nėra pritaikyti neįgaliesiems arba jų visai nėra, o tai yra problema ne tik neįgaliesiems, bet ir visai visuomenei. „Labai svarbu, kad kuo platesnis visuomenes ratas suprastų neįgaliesiems pritaikytų erdvių svarbą, kitu atveju – dar ilgai bus vietų, kuriose trypčiosime“, – Budas.lt teigė G. Žemaitaitytė.
Nuotr. iš neįgaliųjų asmeninių archyvų
