Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia, kad nuo 2017 metų socialiniams darbuotojams, dirbantiems su socialinės rizikos šeimomis, tektų rūpintis ne 15 kaip dabar, o vidutiniškai 10 šeimų. Dėl to ateinančiais metais 391 pareigybe ketinama didinti socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, skaičių.
Apie tai ir kitus sprendimus padėčiai darbo su socialinės rizikos šeimomis gerinti kalbamės su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene.
– Ministre, kodėl nuspręsta mažinti šeimų, tenkančių vienam socialiniam darbuotojui, skaičių iki dešimties?
– Tapusi ministre 2012 m., susidūriau su situacija, kai vienas socialinis darbuotojas dirbo su 30 šeimų. Galime tik įsivaizduoti, kokia tuomet galėjo būti tokio darbo kokybė. 2016 m. 24 ir puse pareigybės padidinome socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimoms, skaičių. Šiuo metu vienam darbuotojui vidutiniškai tenka apie 15 šeimų. Ir vis dėlto nesunku apskaičiuoti, kad per mėnesį, maždaug 20 darbo dienų, socialinis darbuotojas turi galimybę dalį tokių šeimų aplankyti tik po kartą.
Kai kurios šeimos, kurios patenka į socialinės rizikos šeimų sąrašą, neturi elementarių socialinių įgūdžių – nežino, kaip pasiruošti maisto ar išsiskalbti, jau nekalbant apie vaikų auklėjimą. Socialiniai darbuotojai turi dirbti su tokiomis šeimomis, gilintis į jų problemas, kol jos dar nepavirto tragedijomis. Darbuotojų tikslas turi būti ieškoti kartu su šeimomis galimų sprendimų būdų, jas mokyti, o ne tikrinti ir kontroliuoti. Mažesnės darbo apimtys sudarys daugiau galimybių tai daryti.
– Turbūt analizuojant specifines socialinės rizikos šeimų problemas socialiniams darbuotojams reikės ir papildomų žinių?
– Be abejo, nuo socialinio darbuotojo kompetencijos labai daug priklauso, ar socialinės rizikos šeima gaus reikiamą pagalbą. Dėl to socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, kompetencijai tobulinti jau nuo šių metų kovo skiriame papildomą finansavimą – apie 200 tūkst. eurų.
Nuolat dirbant su įvairias problemas, krizes išgyvenančiais asmenimis, socialiniams darbuotojams tenka pakelti itin didelį emocinį krūvį, reikia įvairių psichologinių žinių. Norime padėti jiems spręsti sudėtingas situacijas ir tam pasitelkiame specifinę profesinio konsultavimo formą – vadinamąją superviziją. Per tokius užsiėmimus socialiniai darbuotojai gali laisvai išreikšti susikaupusias emocijas ir tada pradėti analizuoti ir spręsti darbo situacijas, kurios atrodo „užstrigusios“ ar be išeities.
– Ar bus daugiau dėmesio skirta ir socialinių darbuotojų reikmėms?
– Esu įsitikinusi, kad su socialinės rizikos šeimomis dirbantys darbuotojai turi gauti visas reikiamas darbo priemones – transportą ar patirtų kelionės išlaidų kompensacijas, darbų saugos, mobiliojo ryšio priemones. Artimiausiu metu dar kartą kreipsiuos į savivaldybes, kitus socialinių darbuotojų darbdavius, kad tuo būtų pasirūpinta.
Kartu norėčiau priminti, kad nuo 2016 m. vidutiniškai apie 70 Eur per mėnesį padidintas socialinių paslaugų srities darbuotojų, taip pat ir tų, kurie dirba su socialinės rizikos šeimomis, darbo užmokestis.
– Kaip manote, ar pačioms savivaldybėms pakanka metodinių priemonių, kaip dirbti su socialinės rizikos šeimomis?
– Yra sukurta ir taikoma tikrai nemažai metodinių rekomendacijų, tačiau matome, kad savivaldybėse trūksta bendradarbiavimo tarp institucijų. Ypač kalbant apie problemų sprendimą tais atvejais, kai šeimos nariai turi priklausomybių nuo alkoholio, narkotikų arba turi psichikos sutrikimų, taip pat kai šeimose yra smurtaujama.
Mūsų pareiga yra atvykti į vietą, įvertinti, tarp kurių grandžių bendradarbiaujant kyla sunkumų, ir pasiūlyti savivaldybėms būdų, kaip spręsti problemas, aktyviai įtraukiant bendruomenes, nevyriausybinį sektorių, sveikatos, švietimo, teisėtvarkos atstovus. Tam iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei Socialinių paslaugų priežiūros departamento specialistų nuo 2016 m. vasario 1 d. suformavome mobilią metodinės pagalbos komandą.
Bandomuoju projekto etapu ji vyks į 10 savivaldybių, kuriose fiksuojama bene daugiausia socialinės rizikos ir smurto artimoje aplinkoje atvejų. Ateityje ši komanda galėtų tapti nuolatinė savivaldybes konsultuojanti grupė.
– Ar yra numatomi veiksmai, kad socialinės rizikos šeimų Lietuvoje nedaugėtų?
– Prevencija yra labai svarbus uždavinys, kalbant apie šeimos politiką. Nė viena šeima nėra apsaugota nuo įvairių krizių ir sunkumų. Turiu omenyje artimųjų netektis, skyrybas, tarpusavio santykių, vaikų auklėjimo sunkumus. Mūsų tikslas – kad šeimos, susidūrusios su tokiomis situacijomis, nepalūžtų, gautų specialistų pagalbą ir galėtų grįžti į įprastą savo gyvenimo ritmą; kad gyvenimo negandos nepaverstų jų socialinės rizikos šeimomis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiais metais pakvies savivaldybes įgyvendinti projektus, pagal kuriuos būtų plėtojamos kompleksiškai teikiamos paslaugos šeimai. Kiekviena savivaldybė galės nuspręsti, kokios paslaugos jos teritorijoje yra reikalingos. Šių paslaugų teikimas bus finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis.
Planuojame savivaldybėms siūlyti pasirinkti iš pozityviosios tėvystės mokymų, psichologinio konsultavimo, psichosocialinės pagalbos, sociokultūrinių, vaikų priežiūros, tarpininkavimo, mobilios pagalbos grupių ir kitų paslaugų. Ypač svarbu, kad mobilios paslaugos sudarys šeimai galimybę gauti specialisto konsultaciją kuo arčiau jos gyvenamosios vietos. Pavyzdžiui, psichologas ar kiti specialistai galėtų atvykti į seniūniją, o esant būtinybei, – ir į šeimą.
Tikimės, kad jau šių metų pabaigoje kai kurių savivaldybių teritorijose pradės veikti bendruomeniniai šeimų namai, kur besikreipiančios šeimos gautų konsultacijas ir patarimus. Planuojame, kad kitais metais tokie namai jau veiks visose savivaldybėse.
Skaičiai
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia, kad 2017 m. 1 socialinis darbuotojas, dirbantis su socialinės rizikos šeimomis, rūpintųsi ne daugiau kaip 10 šeimų.
- Socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, profesiniam konsultavimui ir kvalifikacijai kelti nuo 2016 m. kovo numatoma papildomai skirti 200 tūkst.
- 2016 m. 24,5pareigybės padidintas socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimoms, skaičius (dabar yra 766 tokios pareigybės).
- 2016 m. vidutiniškai apie 70 Eurper mėnesį padidinus socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokestį, vidutinė socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, darbuotojo alga yra apie 540 Eur.
- Nuo 2016 m. vasario 1 d. 10 savivaldybių (Radviliškio rajono, Pasvalio rajono, Širvintų rajono, Zarasų rajono, Kupiškio rajono, Kėdainių rajono, Šilutės rajono, Rietavo, Pagėgių ir Birštono savivaldybėse) pradeda lankytis mobili metodinės pagalbos komanda, suburta nuolat teikti vaiko teisių apsaugos priemonių užtikrinimo ir socialinės pagalbos socialinės rizikos šeimoms organizavimo metodinę pagalbą savivaldybėse.
- Planuojamų kompleksiškai teikti paslaugų šeimai projektui įgyvendinti numatyta per 21 mln. eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
