Sprogimas

Klaipėdos SGD terminalui – aštuoneri

astuoneriSpalio 27-ąją minimos dvi simbolinės sukaktys – prieš aštuonerius metus į Klaipėdą atplaukė „Independence“. Dar po trejų metų tą pačią dieną Klaipėdoje veiklą pradėjo SGD paskirstymo stotis, papildžiusi SGD vertės grandinę Baltijos regione. Per aštuonerius veiklos metus Klaipėdos SGD terminalas ne tik užtikrino gamtinių dujų tiekimo saugumą Lietuvai ir regionui, bet ir Lietuvos dujų vartotojams leido sutaupyti 140–150 milijonų eurų kasmet. Tuo tarpu prie terminalo kaštų išlaikymo nuo šiol lygiai proporcingai prisideda visi terminalo naudotojai regione.

Terminalo Klaipėdoje suteikiamas dujų tiekimo lankstumas, kainų skaidrumas, nepriklausomybė nuo vieno tiekėjo, prieiga prie tarptautinių dujų rinkų bei naujų verslo galimybių plėtra tapo svarbiais veiksniais viso regiono SGD rinkos plėtrai. Tuo tarpu Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuva viena pirmųjų Europoje galėjo atsisakyti rusiškų dujų, o SGD terminalas tapo reikšmingiausia gamtinių dujų importo alternatyva ne tik Lietuvai, bet ir kaimyninėms šalims.  

„Lietuvos sprendimas dėl SGD terminalo – vienas svarbiausių energetinės nepriklausomybės istorijoje ir įkvėpimas bei pavyzdys visai Europai. Šiandien galime drąsiai teigti, kad laiku priimtas sprendimas dėl terminalo veiklos Lietuvai jau atsipirko – ne tik finansiškai, bet ir dėl energetinio saugumo. Lietuva ir regionas energetine prasme yra daug saugesnėje pozicijoje nei būtume neturėdami tokios infrastruktūros. Terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ darbuotojų ir bendrovės partnerių indėlis ypatingai svarbus užtikrinant nepertraukiamą ir kokybišką gamtinių dujų tiekimą Lietuvos ir kaimyninių šalių dujų vartotojams“, – sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Per aštuonerius veiklos metus SGD terminalo paslaugomis naudojosi įmonės iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Norvegijos. SGD terminalas ne tik plėtė klientų skaičių ir veiklos apimtis, bet ir drauge su paskirstymo stotimi užtikrino, kad gamtinės dujos pasiektų net ir toliau nuo magistralinių dujotiekių esančius vartotojus. 

Aštuntaisiais terminalo veiklos metais buvo priimti sprendimai garantuojantys aukštą SGD terminalo užimtumą ateinantiems dešimčiai metų ir užtikrinantys, kad visi terminalo naudotojai proporcingai vienodai prisidėtų prie jo išlaikymo. Skaičiuojama, kad 2022–2032 m. ilgalaikiai terminalo naudotojai iš kitų regiono šalių už terminalo paslaugas sumokės apie 170 mln. eurų ir tai kasmet sudarys apie 40 proc. metinių SGD terminalo kaštų. Dalis, kuria prie terminalo metinių kaštų dengimo prisidės SGD terminalo naudotojai, gali didėti kasmet, priklausomai nuo metinių pajėgumų paskirstymo procedūrų rezultatų. Jau šiais metais atnaujinus SGD terminalo kainodarą, Lietuvos vartotojai nebemoka saugumo dedamosios dalies už SGD terminalo infrastruktūros išlaikymą.

Pažymėtina, kad šiemet Klaipėdos SGD terminalas dirba beveik maksimaliu išdujinimo pajėgumu. „Amber Grid“ duomenimis, per Klaipėdos SGD terminalą – pagrindinį dujų tiekimo šaltinį Lietuvai ir Baltijos šalims – per devynis mėnesius buvo patiekta 77 proc. (22,7 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų, iš kurių Lietuvoje buvo suvartota beveik 12 TWh dujų.

Energetikos ministerijos nuotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode