Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina žmones būti budriais ir neskubėti mokėti iš savo kišenės už specialias judėjimą lengvinančias ortopedijos technikos priemones, neįsitikinus, ar to tikrai reikia. Kai kurie žmonės, priklausomai nuo sveikatos būklės ir socialinės grupės, tokius gaminius galima gauti nemokamai, nes jų įsigijimo išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Taip elgtis raginama neatsitiktinai – VLK nuolat sulaukia gyventojų klausimų ir skundų dėl ortopedijos technikos priemonių, ypač avalynės, įsigijimo ir taikomų priemokų.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kiekvienais metais vasario 4 diena minima kaip Pasaulinė vėžio diena, kuri vienija viso pasaulio gyventojus kovai su vėžiu. Šios dienos tikslas – išgelbėti milijonus gyvybių kasmet didinant informacijos pasiekiamumą ir švietimą apie šią ligą, taip pat atkreipti vyriausybių ir gyventojų dėmesį į šią problemą ir paskatinti imtis veiksmų.

Žiema dažnai mums atneša ne tik gražius vaizdus pro langą ir smagias pramogas, bet ir ne tokias mielas peršalimo ligas, kurias dažnai lydi jų „ištikima draugė“ – temperatūra. Nežinau, ar ir mūsų protėviai jos taip bijojo, bet mes esam įbauginti kaip reikiant. Pasirodo, visai be reikalo. Todėl dažnai bėgdami nuo vilko (t.y. gerdami temperatūrą mažinančius vaistus), užšokame ant meškos. Bet apie viską nuo pradžių. 

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kasmet diagnozuojama 8 tūkst. miokardo infarkto atvejų, o kas antras žmogus nuo kraujotakos sistemos ligų miršta. Nors susirgimo riziką ypač padidina rūkymas ir neaktyvus gyvenimo būdas, vis dėlto didžiausia grėsmė kyla dėl nesveikos ir per riebios mitybos. Gydytojos dietologės dr. Rūtos Petereit teigimu, lietuviai vartoja per daug sočiųjų riebalų ir per mažai daržovių, vaisių, kuriuose yra vitaminų.

„Žmonėms, besibaiminantiems širdies ir kraujagyslių ligų, nevertėtų atsisakyti mėsos, – teigia R. Petereit. – Raudonoji mėsa nėra tokia vertinga kaip paukštiena, kurioje gausu kokybiškų baltymų, B grupės vitaminų ir kai kurių mineralų, taip pat, joje itin mažas sočiųjų riebalų kiekis. Žinoma, valgant vištieną, prieš ją gaminant, reikėtų pašalinti odelę ir matomus riebaliukus. Taip pat verta atminti, kad riebaluose kepta, džiūvėsėliuose apvoliota ir gruzdinta mėsa su sveika mityba neturi nieko bendro – paukštieną geriausia virti, troškinti garuose ar kepti ant laužo.“

Rėmuo, gastroezofaginis refliuksas, tai liga (GERL), kurios metu sutrinka apatinės stemplės dalies susitraukimai ir todėl skrandžio (rečiau dvylikapirštės žarnos) turinys nuolat patenka į stemplę (šis reiškinys ir vadinamas refliuksu). Tai sukelia rėmenį – deginantį, graužiantį skausmą už krūtinkaulio.

Ligos simptomai: pykinimas, pilvo pūtimas, seilėtekis, nemalonus skonis burnoje, skausmas ryjant, rėmuo, riaugėjimas oru, rūgšties jutimas burnoje, skausmas duobutėje po krūtinkauliu, atpylinėjimas.

Lietuvoje besitęsiantis šaltasis sezonas džiugina krintančiu sniegu ir žiemos pramogomis, tačiau jis lemia ir tam tikrus pavojus. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras įspėja gyventojus, kad žiemą dėl slidžios šaligatvių ir kelio dangos padidėja traumų rizika, todėl rekomenduojama būti ypač atsargiems.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) informuoja, kad nuo šiol medikai turi dar daugiau galimybių išsamiau nemokamai ištirti naujagimius. Tuo Lietuva aplenkė kitas Europos šalis, kuriose tokių galimybių – mažiau. Nuo sausio mūsų šalyje atliekami du papildomi nauji tyrimai kūdikiams, siekiant įvertinti jų sveikatos būklę ir laiku diagnozuoti galimas ligas.

Gydytojas endokrinologas, profesorius Gintautas Kazanavičius sako tiesiai šviesiai: žmonės turi naudotis tuo, kas duota gamtos, nes tai naudingiausia sveikatai. Kuo natūralesnis mitybą papildantis elementas – tuo geriau. Dažnai nesusimąstome, kad net ir daugelis vaistų yra iš gamtos. Tą patį profesorius sako ir apie žuvų taukus. Juose yra natūraliai žuvies organizme besigaminančio vitamino D, kuris gyvybiškai svarbus žmogui. Tyrimai rodo, kad šio vitamino trūksta didžiajai daliai Lietuvos gyventojų.

Kai nesigydome ir nesveikstame, tai suprantama. Bet juk stengiamės, ko tik nedarome, tačiau sveikata negerėja, o gal ir dar labiau suprastėja. Kodėl? Sužinokime.

      1. Ligos metu vaikštome. O reikėtų išsigulėti šilumoje. Moteriai temperatūra 38°C, o ji skalbia, gamina valgį. Vyrai paprastai elgiasi teisingiau ir net turėdami 37,1°C linkę atsigulti į lovą. Jei peršalimą pradėsime laiku ir teisingai gydyti, jis gali praeiti po dviejų dienų, o jei sirgsime „ant kojų“, vis tiek teks atgulti, bet jau ilgam – su aukšta temperatūra ir komplikacijomis.

Ko gero, daugeliui žinoma ši liaudies žaidime užkoduota būsena: atrodytų, kūnas jau nebeturi jėgų, o žmogus niekaip negali užmigti. Pasak medikų, jei tai vienkartinės būsenos, nerimauti nėra dėl ko, tačiau vis daugiau žmonių kamuoja ilgalaikiai miego sutrikimai. Kada jau reikėtų sunerimti ir kaip saldžiai miegoti, pasakojo Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentė prof. Vanda Liesienė bei gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Gintarė Špėlytė.

Veikia stresas

Trumpalaikius miego sutrikimus, pasak psichiatrės-psichoterapeutės G. Špėlytės, paprastai sukelia stresinės situacijos ar įtemptas gyvenimo būdas. Jei tai – pavieniai atvejai, pasak prof. Vandos Liesienės, pakanka kitą naktį gerai išsimiegoti, ir viskas susitvarkys. Tačiau sunerimti reikėtų, jei tokia būsena užsitęsia. 

Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame susitikime aptarti onkologinėmis ligomis sergančių asmenų darbingumo lygio vertinimo klausimai. Siekiant išvengti netikslaus teisės akto taikymo nustatant darbingumo lygį, nuspręsta sukurti darbo grupę, kuri parengtų metodines rekomendacijas dėl onkologinėmis ligomis sergančių asmenų darbingumo lygio vertinimo.