Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 758 COVID-19 pacientai, 83 iš jų – reanimacijoje, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Deguonis papildomai tiekiamas 639 žmonėms, 56 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 758 COVID-19 pacientai, 83 iš jų – reanimacijoje, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Deguonis papildomai tiekiamas 639 žmonėms, 56 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Užsienio šalyse nuo COVID-19 ligos paskiepytų arba šia liga persirgusių Lietuvos gyventojų duomenys jau gali būti įvesti į e. sveikatos sistemą, tereikia tai įrodančių dokumentų originalus pateikti vakcinacijos centre arba kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Šių duomenų pagrindu bus generuojamas ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas, kuris yra lygiavertis Galimybių pasui.
Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio vaistinėse išduota 62 tūkst. galimybių pasų, pirmadienį pranešė vaistinių asociacija.
Augant COVID-19 pacientų srautams, Vilniaus regione didinamas šiems pacientams skirtų lovų skaičius.
Miego sutrikimais skundžiasi daugybė žmonių visame pasaulyje. Nors dažnai jiems skiriama nepakankamai dėmesio, tai sveikatos problema, galinti sukelti įvairių negalavimų. Jeigu miego sutrikimai kartojasi dažnai, neturi aiškios priežasties ir nepraeina savaime, jie jau gali būti laikomi liga. Taigi, kokie simptomai parodo, kad metas kreiptis į gydytoją?
Rekordiškai anksti Lietuvą šiemet pasiekė pirmoji 2021- 2022 m. gripo sezonui skirtos gripo vakcinos siunta – 100 tūkst. dozių. Jau nuo šiandien skiepai pradedami išvežioti gydymo įstaigoms. Pasak specialistų, tai leidžia pacientams racionaliai susiplanuoti vizitą pas gydytoją ir pasirinkti skiepijimo laiką, apsaugoti save bei artimuosius.
Kiekvienas žmogus turi rūpintis savo akimis, nes rega – vienas svarbiausių žmogaus jutimų. Tačiau yra tokių akių ligų, kurios regėjimą gali atimti. Viena iš jų – katarakta.
Nėštumas – labai svarbus etapas moters gyvenime, tačiau jis neretai sukelia ir psichologinį diskomfortą. Vyksta įvairūs fiziologiniai pokyčiai, su kurių liekamaisiais reiškiniais - išsitampiusia oda, pertekliniu riebalų sluoksniu, atsikišusiu pilvuku - susitaikyti gali ir nori ne visos. Po gimdymo dažniausiai būna sudėtinga atstatyti stangrią pilvo odą. Neretai moterys negali susitaikyti su tokiais savo kūno pokyčiais, o tai atsispindi smunkančioje jų savivertėje. Laimei, šiais laikais galima rasti įvairiausių procedūrų, kurios padės atsikratyti neigiamų padarinių figūrai.
Kolageną galima vadinti statybine medžiaga, kuri palaiko balansą tarp sveikatos ir sveiko kūno. Kolagenas sąnariams, širdžiai, odai, plaukams suteikia audinių sienelių stiprumą, elastingumą, nuolatinį atsinaujinimą. Kolageno baltymo gausu mūsų organizme, tačiau bėgant metams, tas kiekis nuolat mažėja, todėl reikia griebtis tam tikrų priemonių, kurios sugrąžintų normalų jo kiekį.
Pastebėjote silpstantį regėjimą, nebeįžiūrite daiktų kontūrų, vaizdai tapo išplaukę, matomi tarsi pro rūką – reiktų nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Visi šie požymiai būdingi vienai pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje – kataraktai. Kas tai per liga, kokios susirgimo priežastys, kaip gydytis?
Lietuvai tęsiant paramą draugiškoms užsienio šalims, kurios neturi pastovaus vakcinų tiekimo, antradienį į Armėniją lėktuvu išskraidinta 27500 „Vaxzevria“ vakcinos dozių siunta, trečiadienį į Ukrainą – 46000 šios vakcinos dozių.
Dėl didelio užimtumo kai kurių miestų mobiliuosiuose punktuose susidarė eilės, o Vakarų Lietuvoje jo gali tekti laukti savaitę, BNS pirmadienį sakė Karštosios linijos, registruojančios žmones COVID-19 tyrimams, koordinatorius.
Nuo pirmadienio koronaviruso testai galimybių pasui gauti tampa mokami, tačiau išimtys bus taikomos dėl medicininių priežasčių negalintiesiems skiepytis ir nėščiosioms.
Nacionalinis transplantacijos biuras (NBT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad penktadienį, rugpjūčio 13 d., buvo registruoti net trys donorai. Mirusiųjų šeimų nariai po pokalbio su gydytojais sutiko, kad jų artimųjų organai būtų transplantuoti ir jų laukiantiems išgelbėtų sveikatą ir gyvybę. Tai – didžiausia dovana, kokią žmonės gali dovanoti vieni kitiems.
Antrai vakcinos nuo COVID-19 dozei nuo šiol galima pasirinkti kitą vakciną, penktadienį skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Lietuva yra viena iš pirmųjų Europos Sąjungos šalių, pradedančių trečia vakcinos doze skiepyti didžiausios rizikos pacientus, sergančius onkohematologinėmis ligomis, gaunančius gydymą dėl onkohematologinių ligų, dializuojamus ar po organų transplantacijos, sergančius autoimuninėmis ligomis sergantys, kai jiems taikoma imunosupresinė terapija.
Trečiadienį Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose trečiąja vakcinos nuo COVID19 doze paskiepyti pirmieji kraujo ligomis sergantys pacientai, pranešė gydymo įstaiga.
Pastarosiomis dienomis smarkiai daugėja COVID-19 protrūkių, teigia Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas.
Nacionalinis kraujo centras trečiadienį pranešė skubiai ieškantis kraujo donorų – reikalingas O (I) ir A (II) grupių kraujas.
Per savaitę naujų protrūkių kiekis Lietuvoje beveik padvigubėjo, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Skiepijimosi tempai per savaitę ūgtelėjo daugiau nei pusantro karto, rodo Statistikos departamento duomenys.
Nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio per parą pirmąjį skiepą vidutiniškai gavo 9090 žmonių, savaite anksčiau tokių vidutiniškai buvo 5746.
Paaugliai Lietuvoje nuo COVID-19 galės būti skiepijami ir „Moderna“ vakcina, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Koronaviruso plitimas yra ganėtinai smarkus ir jis tikrai nesustos, augant naujų atvejų skaičiui sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Nuo šiol COVID-19 persirgę ir pasiskiepiję pacientai, atvykstantys į gydymo įstaigas dėl skubiosios pagalbos, gimdymui, planiniam gydymui stacionare, taip pat dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugoms, guldomi į slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę ar apgyvendinami socialinės globos įstaigoje, taip pat kai yra perkeliami iš vienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos į kitą, neprivalės atlikti COVID-19 tyrimo PGR metodu, nebent konkrečios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas nustatys griežtesnę tvarką.
Jaučiamas vakcinos nuo koronaviruso poveikis rodo besigaminančius antikūnus – kuo jis buvo stipresnis, tuo susidarė geresnis imunitetas, rodo Kauno klinikose atliktas tyrimas.
Jeigu esate įtraukti į nuo šio pirmadienio įsigaliojusį darbų ir veiklos sričių sąrašą, kurių atstovai turės būtinai profilaktiškai periodiškai tikrintis dėl užkrečiamosios ligos, savo pirmąjį testą darbdaviui turite pateikti per 7–10 dienų nuo šiandienos, o vėliau kartoti jį reguliariai. Žinoma, ši prievolė galioja tik tuo atveju, jei esate nepersirgę ir nepasiskiepiję nuo COVID-19 ligos.
Šiomis dienomis šie gaminiai yra itin populiarūs ir juos nešiojantys įvairaus amžiaus žmonės jau nieko nestebina. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad daugumos regėjimas yra toks prastas. Nors tikrai nemažai žmonių turi vienokius ar kitokius sutrikimus bei tiesiog nusilpusį regėjimą. Bet yra ir kitokių tipų produktų, kurie matomo vaizdo praktiškai nepakeičia. Todėl yra naudojami dėl kitų priežasčių, o kartais pagrindine jų tampa noras išsiskirti. Ir tuomet šis gaminys atlieka pagrindinę stilistinę funkciją.
Tai vienas iš pagrindinių tyrimų, kuris atliekamas praktiškai bet kuriuo bendros sveikatos būklės patikrinimo metu. Aišku, tuomet išsamūs tyrimai nėra daromi, tačiau net ir pakankamai paprastų metodų užtenka nustatyti regos būklę. Tačiau kai kam tai gali pasirodyti pakankamai keista bei ne itin būtina. Kadangi gali atrodyti, jog suprastėjus regėjimui, jo pokyčius pajusime savaime ir tuomet jau bus galima kreiptis į gydytojus. Tačiau tokia nuostata nėra labai teisinga.
„Buvo įprasta diena, pietų pertraukos metu, lauke, šnekučiavausi su kolegėmis ir staiga apėmė jausmas, lyg aplinka, kurioje esu yra netikra, nereali, pajutau, kaip per visą kūną perėjo šaltas prakaitas, gerklėje atsirado gumulas, kuris neleido įkvėpti pakankamai oro, o širdis taip smarkiai pradėjo daužytis, kad aplinkui nieko kito negirdėjau, tik dūžius. Tuo metu apėmė didžiulė mirties baimė, o kūnas buvo tarsi surakintas. Po kelių akimirkų visa tai liovėsi. Jaučiausi tarsi grįžusi atgal į savo kūną ir ilgą laiką negalėjau suprasti, kas gi tuomet nutiko.“ – taip savo pirmąjį panikos priepuolį apibūdino 24-erių Kotryna. Tada ji dar nežinojo, koks ilgas kelias laukia išsivadavimo iš nerimo gniaužtų link. Kas sukelia nerimo sutrikimą ir kaip su juo kovoti?
Nuo pirmadienio atlikti koronaviruso tyrimą ir izoliuotis turės šia liga per paskutinį pusmetį nesirgę ir nuo jos nepaskiepyti asmenys, atvykstantys iš Airijos, Belgijos ir Graikijos salų, išskyrus Tasą.
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode